Tūkstančiai gervių

Vienas garsiausių Y. Kawabatos romanų „Tūkstančiai gervių“ – poetiškas pasakojimas apie Japonijos grožį, žmonių santykių gilumą, kūniškos aistros šėlsmą ir dvasinį tyrumą, senųjų tradicijų ir šiuolaikinio pasaulio susidūrimą. Tai istorija apie jauną vyriškį, aistringai įsimylėjusį mirusio tėvo meilužę, apie tyros sielos mergaitę su tūkstančiais gervių papuošta skepetaite ir arbatos gėrimo ritualą, nuo seno jungusį praeitį ir dabartį, saisčiusį mylinčias širdis ir apvalydavusį sielą bei mintis.

Tačiau šiuolaikinėje Japonijoje vietoj arbatos namelių steigiami barai, arbatos rykai išparduodami, o kimono apsivelkamas vis rečiau...

Ar besikeičiančiame pasaulyje liks vietos tyriausiems jausmams, o senosios vertybės išliks dvasios vedliu?

 

 

Yasunari Kawabata (Jasunaris Kavabata, 1899–1972) – vienas svarbiausių ir visame pasaulyje labiausiai skaitomų japonų rašytojų. Į daugelį pasaulio kalbų išversta jo kūryba pirmąkart japonų literatūros istorijoje buvo įvertinta Nobelio premija. Rašytojas gimė Osakoje, gydytojo šeimoje. Anksti liko našlaitis ir vienatvės jausmas stipriai paveikė jo pasaulėjautą bei kūrybą. Studijavo anglų ir japonų kalbas bei literatūrą. Žavėjosi šiuolaikine Vakarų literatūra, tačiau liko ištikimas Rytų grožio sampratai – grakščiam ir švelniam pasakojimo tonui, dvasiniams dalykams, jausmų poezijai. Išgarsėjo apysaka „Šokėja iš Izu“, romanu apie šokėjų ir geišų pasaulį „Linksmosios Asakuso mergaitės“ ir novelių rinkiniais „Vaivorykštė“, „Gėlių valsas“. Parašęs knygas „Sniegynų šalis“ ir „Tūkstančiai gervių“ Y. Kawabata tapo japonų kultūrą reprezentuojančia figūra.